07
gruodis 2010

Ar tau tikrai nepasisekė?

Seniau dažnai sakydavau nepasisekė, kol vieną dieną kažkur perskaičiau, kad nesėkme mes vadiname tokią situaciją, kuri tiesiog nepateisino išankstinio mūsų sugalvoto scenarijaus. Žiūrint paprastai nesėkmė tiesiog neegzistuoja! Taip yra dėl vienos paprastos priežasties, mes nežinome, ar tikrai nebūtų buve dar blogiau, nei tai ką gavome, bet vistiek teigiame, kad nesiseka.

Tarkim turim tokią situaciją, kad žmogus važiuoja į oro uostą, turi suspėti į skrydį, labai skuba ir staiga nuleidžia automobilio padangą.. Paleidęs keletą malonių replikų jos adresu, puola keisti rato, bet rezultate gali tik pamojuoti ranka kylančiam lėktuvui. Po trijų valandų streso, nervų ir plaukų rovimosi per žinias išgirsta, kad būtent tas lėktuvas sudužo. Kyla klausimas, tai jam pasisekė ar nepasisekė, kad pavėlavo į lėktuvą?

Šis pavyzdys gal ir neatspindi kasdienio mūsų gyvenimo, tačiau puikiai parodo, kad nesėkme yra tik tai – ką mes taip pavadiname, kai realūs įvykiai nesutampa su iš anksto sukurtu scenarijumi. Tai jeigu nesėkmė yra tik požiūris į situaciją, reiškia mes esame laisvi tą požiūrį pakeisti. Galime paskelbti, bet kurią nesėkmę savo didžiausia sėkme ir dar tuo pasidžiaugti! Tai įmanoma todėl, kad nežinome kokius pokyčius į mūsų gyvenimo scenarijų įnešė dabartinis atrodytų negatyvus įvykis.

Pirmą kartą su šia mintimi susidūriau prieš keletą metų ir pradėjau aktyviai taikyti savo gyvenime. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad tai tikrai pasiteisina. Jeigu jau aš nežinau ar tai į gerą ar į blogą, o mano savijauta priklauso tik nuo mano požiūrio į esamą momentą, tai sąmoningai renkuosi viską kas vyksta laikyti pozityviu pokyčiu.

Priėmus tokį požiūrį pasikeitė mano reakcijos ir dabar žymiai ramiau reaguoju į smulkius nemalonumus. Žinoma būna dienų, kai visas filosofinis priėjimas prie situacijos kažkur išgaruoja ir “smagiai” pasivažinėju emocinėmis karuselėmis, kai nieko nespėju, viskas griūna ir krenta (bet taip niekad ir nesugriuvo iki galo…). Užtat visada, jei pavyksta sustoti įvykių sukūryje ir tarsi pasitikrinti ar aš adekvačiai reaguoju į susidariusias aplinkybes, tai labai lengvai peršoku atgal į pozityvų nusiteikimą ir ramų įvykių interpretavimą.

Suvokęs, išbandęs ir patyręs, kokį puikų poveikį toks požiūris duoda kasdieniame gyvenime priimu vieną iš Transerfingo siūlomų nuostatų: “Mano pasaulis myli mane ir manimi rūpinasi ir nepriklausomai nuo situacijos, viskas tik į gerą”. Tai tikrai pakėlė mano ramybės ir pasitenkinimo gyvenimu įvertinimą minimum 20%.

Tai ką katik perskaitėt jau tapo praeitimi ir iš to seka, kad įvykis egzituoja realybėje nepriklausomai nuo mūsų vertinimo. Jis jau įvyko, jis tarsi įrašas laiko juostoje, liko statiškas kaip fotografija ir atsukti juostos atgal negalime (o jeigu kas mokat, pasidalinkit žiniomis), tai viskas ką galime valdyti yra mūsų nuomonė, mūsų asmeninis situacijos vertinimas. Vertindami įvykį kaip gerą esamę teisūs, vertindami jį kaip blogą irgi esame teisūs, suklysti neįmanoma, nes mūsų savijautą bei realybę tas vertinimas ir nulems. Štai toks paprastas nesėkmių interpretavimas per porą metų mane atvedė prie laimingesnio gyvenimo.

Tu valdai savo vertinimą, todėl valdai savo pasaulį!