20
birželis 2011

Greičio viruso pagautas

Ar kada jautėte tą krebždėjimą viduje, kai nusiunti žinutę, emeilą, parašai skype ir iškart lauki atsakymo ir jeigu jo negauni pusvalandį, pajunti jog nerimauji. Atsakymo negauni kelias valandas, o tau jo norisi ir tada pradedi galvoti, gal vertą paskambinti ir paklausti ar viskas gerai.. ?

Kaip greitai pripratau prie greito gyvenimo, greito bendravimo, nuolatinio komunikacijos ciklo, kai atsakymai, mintys parašomos ir pasakomos čia ir dabar. Dažnai neapgalvotos, neišgrynintos, kas leidžia dar ilgiau bendrauti bandant perteikti paprastų gyvenimo įvykių esmę, požiūrį ar pasidalinti patirtimi.

Jau keletą metų mokausi kalbėti mažiau, trumpiau ir labiau iš esmės, tobulėju, bet žinau, kad galima dar geriau. Greitis visose srityse prisideda prie kasdienės nedidelio streso dozės, kuri kartais pritemdo gyvenimo džiaugsmą, nes pasineriu į šį nesustojantį srautą visa galva. Tada pamirštu prabusti ir paklausti, o kodėl? O kam? O kur aš skubu? Ar tai tikrai taip svarbu ir vertą jaudinimosi?

Žinau, kad gyvenant mūsų visuomenėje greitis yra neišvengiamas atributas ir jis turi savo vietą ir laiką, bet siūlau prisiminti sustoti, nebėgti visą laiką kaip tie peliukai rate. Nukeliauti į to rato centrą, kuris visada stabilus ir niekur neskuba, pabūti, susivokti galbūt pamediduoti ir suprasti, kurį žaidimą norisi žaisti toliau. Rinktis sąmoningai

Kas paskatino parašyti? O gi keletas išsiųstų žinučių ir keletą valandų negautas atsakymas ir tada pajutau, kad viduj kirba mažytis nerimas. Tą nerimą pakišus po mikroskopu ir apžiūrėjus atidžiau radau tokias mintis ir klausimus, kuriais čia pasidalinau.

Norisi priminti sau ir kitiems, kad kartais reikia sustoti ir kaip geram vynui reikia laiko, taip ir kai kuriems geriems dalykams gyvenime reikia laiko, jų nepadarysi skubėdamas ir lėkdamas. Kas kart sulėtėdamas ir sustodamas pasimėgauti pasauliu, dieną, vabalėliu, prisipildau ramybės ir džiaugsmo. Žinau, kad nesustojęs pralėkčiau pro šalį paskendes rūpesčiuose ir įtampoje.

Sustokim, įkvėpkim, pamatykim, pajauskim, pasidžiaukim!

P.S. Pabučiuokit mylimą žmogų lėtai su meile ir visu dėmesiu į procesą, niekur neskubant, pasimėgaukit akimirka.